Kam jums duotas žmogaus kūnas?

Ar žinote, kam jums duotas žmogaus kūnas? Ar kad jį vežiotumėte po visus pasaulio kampelius? Ne, ne tam. Kūnas jums duotas tam, kad įtvirtintumėte tiesą, jog kūno paskirtis – daryti gera kitiems. Kūnas skirtas tam, kad padėtų jums suvokti, jog gailestingumas ir atjauta visoms būtybėms yra esminė sąlyga, norint išvysti Atmą, ir didžiausia askezė (thapas) – išreikšti tą vidinį gailestingumą, kuris glūdi kiekviename.

Žmogaus gyvenimas, skirtingai nuo karvės, arklio, dramblio ar kito gyvūno gyvenimo, pagal šventumą priklauso labai aukštam lygmeniui. Karvės, arklio, dramblio gyvenimas yra žemesnio šventumo lygmens. Šiomis žemesnėmis būtybėmis rūpinasi aukštesnė būtybė – žmogus. Kartais žmogus tas žemesnes gyvybės formas garbina, ir tokio garbinimo priežastis – šių gyvūnų gvenimo satviškumas.

Matome, kad kitos rūšies gyvūnų, tokių kaip liūtai ir tigrai, žmogus jų nemėgsta, net stengiasi užmušti. Labai svarbu suprasti vidinę prasmę, kodėl vienus gyvūnus norime užmušti, o kitus gerbiame ir mylime: skirtingą požiūrį lemia tai, kad vieniems gyvūnams, tokiems kaip karvės, būdingos satvinės savybės, o kitiems gyvūnams, tokiems kaip tigrai, būdingos radžiasinės savybės. Žinome, kad gyvų būtybių pasaulyje gimti žmogumi labai sunku. Su dideliu sunkumu gavę šį žmogaus kūną, niekuomet neturėtume elgtis kaip gyvūnai. Reikia suprasti ir įsidėmėti, kad pagrindinė priežastis yra maistas – mūsų elgesį apsprendžia mūsų valgomas maistas.

Kai į karvių bandą įsigauna tigras, karvės neliks gyvos. Ir žmogaus širdyje yra gerosios, satvinės savybės, tačiau jei valgomas maistas, kuriam būdingos radžiasinės tigro savybės, jis nepaliks jokių galimybių gerosioms savybėms likti gyvoms.

– Satja Sai Baba
Ištrauka iš kalbos, 1976 m.