Ar turime savo vaikus nuo mažumės mokyti tikėti, kad jie yra Dievas?

Per satsangą Singapūre sekėjas paklausė: Svami, ar turime savo vaikus nuo mažumės mokyti tikėti, kad jie yra Dievas? Ar tai padės jiems anksčiau pasiekti nušvitimą, o gal jie ims ir pareikš: „Aš esu Dievas, dabar klausyk manęs“?

Svamis: Jūs turite juos mokyti, kad jie yra dieviški, kad jų prigimtis dieviška, kad jie tikrai yra Dieviškumo įsikūnijimai.

Indijoje buvo didi motina, vardu Madalasa, kuri dainuodavo lopšines – ne tokias, kaip dabar „žibėk, žibėk, žvaigždele“, bet labai prasmingas: „Šudhosi – tu esi tyrumo įsikūnijimas; budhosi – tu esi sąmoningumo įsikūnijimas; nirandžanosi – tu esi anandos, palaimos įsikūnijimas; samsara maja parivardžitosi – tu esi tas, kuris neprisirišęs prie šios samsaros majos“. Taip dainuodama ji savo vaikus užaugino jogais ir atsižadėjusiaisiais (tjagi), o ne juslinių malonumų vergais (bhogi). Tokia buvo jos galia, nes ji dainuodavo jiems tą pačią lopšinę, vienam po kito.

Mes turime taip dainuoti. Jei jie kartais atšaus: „Gerai, aš esu Dievas, taigi klausyk manęs“, jūs patikėsite, kad jie yra Dievas, tiesa? Tada klausykite jų. Kitaip argi jie patikės? Jei jūs sakysite: „Taip, tu esi Dievas, aš tavęs klausysiu“, jie manys: „Mano tėvas tikrai tiki, kas aš esu Dievas, taigi aš turiu būti Dievas.“ Iš mažų vaikų, lyg minkšto molio, galima nulipdyti ką panorėjus. Iš to molio jūs galite nulipdyti gyvulį arba Dievo statulą, tai priklauso nuo jūsų.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Singapūras, 2016 m. kovo 23 d.

Šaltinis: Sai Vrinda
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.