Kaip įgauti dvasinę pusiausvyrą?
Per satsangą Vokietijoje 2016 m. sekėjas paprašė Svamio: Gal galėtum mums ką nors patarti dėl dvasinės pusiausvyros?
Svamis: Žinias paversti įgūdžiais – tai žinoti, kad esate Dievas, ir elgtis kaip Dievas, taip pat kituose matyti Dievą. Šis supratimas jums suteiks dvasinę pusiausvyrą, visuomet jausitės laimingi, o tai, savo ruožtu, leis pamatyti ir suvokti, kad viskas pasaulyje valdoma Dieviškumo, ir nėra nieko, ką galėtumėte padaryti jūs.
Žinojimas nereiškia pasaulietinių žinių. Tai – dieviškasis žinojimas, kad tu esi Dievo įsikūnijimas. Kad tai patirtum, neužtenka vien žinoti, kad esi Dievas. Tam reikalingi praktiniai žingsniai, kurie šį žinojimą paverstų patirtimi – leistų Dieviškumą patirti savyje. Kai suvoksite, kad esate tiktai Dievo instrumentas, įgausite dvasinę pusiausvyrą. Jei nutiks kas nors gera – vadinasi, tokia yra Dieviška valia, jei įvyks kas nepalankaus – tai irgi Dieviška pamoka. Nesipuikuosite dėl savo laimėjimų ir sėkmės, nesikrimsite dėl nesėkmių ar praradimų, nes žinosite, kad viskas vyksta pagal Dieviškąją valią. Tai yra tikrasis įžvalgumas. Visada šypsositės. Ir pagyras, ir priekaištus priimsite kaip Dievo valią. Niekas nesutrikdys Jūsų ramybės ir dvasinės pusiausvyros.
Šį žinojimą, kad esate Dieviški, paversite įgūdžiais tik per praktiką. Tačiau jei apie tai tik kalbėsite, jūs tą žinojimą sunaikinsite! (angl. By practice, you must ‘skill’ this knowledge that you are Divine. However, if you only talk about it, you will ‘kill’ it!) Vien kalbėjimas apie maistą jūsų nepasotins. Sotumo nesuteiks ir žinojimas, kad namuose yra maisto. Tik valgydami numalšinsite savo alkį, ir tik tada ateis pasitenkinimas. Pusiausvyrą įgysite tik „suvirškinę“ ir įsisąmoninę žinojimą, kad esate Dieviški ir kad viskas paklūsta Dieviškajai valiai.
Kartą gyveno verslininkas, jo verslas klestėjo. Nors pradžia buvo kukli, palaipsniui jis sukūrė stambų verslą, apimantį ne vieną šalį, ir gyveno laimingai bei turtingai. Tačiau galiausiai verslas žlugo ir žmogus prarado viską, ką buvo uždirbęs. Tačiau nei sėkmė, nei nesėkmė nesudrumstė jo ramybės. Tai matydama žmona jo paklausė: „Kaip gi taip – Dievas viską iš mūsų atėmė, o tu vis tiek nesiliauji Jį šlovinęs ir esi ramus? Tiek metų Dievą garbinai, meldeisi Jam, o Jis mums atsiuntė tokią nelaimę! Kodėl ir toliau Jį šlovini? Kodėl tu toks ramus?“
Štai ką jis atsakė: „Buvo laikas, kai gyvenome pusbadžiu, valgydami tik kartą per dieną. Aš Dievo nemaldavau. Tačiau iš visų mano draugų tik man vienam pavyko iškilti ir tapti turtingam. Tuomet tu manęs neklausei, kodėl praturtėjau tik aš, o ne mano draugai. Tai kodėl atėjus blogiems laikams klausi, kodėl aš nuskurdau, o kiti – ne? Kai supranti, kad viskas – ir kas duodama, ir kas atimama – vyksta pagal Dievo valią, tuomet ramybės neprarandi.“ Toks požiūris jam padėjo neprarasti dvasinės pusiausvyros, išlikti visiškai ramiam.
Kai jums nepasiseka, visuomet klausiate: „Kodėl tik aš turiu kentėti? Kodėl tai atsitiko man?“ Bet kai jums atsitinka kas nors gero, kodėl neklausiate to paties: „Kodėl Dievas iš visų žmonių davė tik man, o ne kitiems?“ Dvasinę pusiausvyrą įgysite tada, kai išsiugdysite Dievišką supratimą, kad viskas yra Dievo valioje.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Grafratas, Miunchenas, Vokietija
2016.04.06.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Vokietijoje 2016 m. balandžio 6-7 d.
Svamis: Žinias paversti įgūdžiais – tai žinoti, kad esate Dievas, ir elgtis kaip Dievas, taip pat kituose matyti Dievą. Šis supratimas jums suteiks dvasinę pusiausvyrą, visuomet jausitės laimingi, o tai, savo ruožtu, leis pamatyti ir suvokti, kad viskas pasaulyje valdoma Dieviškumo, ir nėra nieko, ką galėtumėte padaryti jūs.Žinojimas nereiškia pasaulietinių žinių. Tai – dieviškasis žinojimas, kad tu esi Dievo įsikūnijimas. Kad tai patirtum, neužtenka vien žinoti, kad esi Dievas. Tam reikalingi praktiniai žingsniai, kurie šį žinojimą paverstų patirtimi – leistų Dieviškumą patirti savyje. Kai suvoksite, kad esate tiktai Dievo instrumentas, įgausite dvasinę pusiausvyrą. Jei nutiks kas nors gera – vadinasi, tokia yra Dieviška valia, jei įvyks kas nepalankaus – tai irgi Dieviška pamoka. Nesipuikuosite dėl savo laimėjimų ir sėkmės, nesikrimsite dėl nesėkmių ar praradimų, nes žinosite, kad viskas vyksta pagal Dieviškąją valią. Tai yra tikrasis įžvalgumas. Visada šypsositės. Ir pagyras, ir priekaištus priimsite kaip Dievo valią. Niekas nesutrikdys Jūsų ramybės ir dvasinės pusiausvyros.
Šį žinojimą, kad esate Dieviški, paversite įgūdžiais tik per praktiką. Tačiau jei apie tai tik kalbėsite, jūs tą žinojimą sunaikinsite! (angl. By practice, you must ‘skill’ this knowledge that you are Divine. However, if you only talk about it, you will ‘kill’ it!) Vien kalbėjimas apie maistą jūsų nepasotins. Sotumo nesuteiks ir žinojimas, kad namuose yra maisto. Tik valgydami numalšinsite savo alkį, ir tik tada ateis pasitenkinimas. Pusiausvyrą įgysite tik „suvirškinę“ ir įsisąmoninę žinojimą, kad esate Dieviški ir kad viskas paklūsta Dieviškajai valiai.
Kartą gyveno verslininkas, jo verslas klestėjo. Nors pradžia buvo kukli, palaipsniui jis sukūrė stambų verslą, apimantį ne vieną šalį, ir gyveno laimingai bei turtingai. Tačiau galiausiai verslas žlugo ir žmogus prarado viską, ką buvo uždirbęs. Tačiau nei sėkmė, nei nesėkmė nesudrumstė jo ramybės. Tai matydama žmona jo paklausė: „Kaip gi taip – Dievas viską iš mūsų atėmė, o tu vis tiek nesiliauji Jį šlovinęs ir esi ramus? Tiek metų Dievą garbinai, meldeisi Jam, o Jis mums atsiuntė tokią nelaimę! Kodėl ir toliau Jį šlovini? Kodėl tu toks ramus?“
Štai ką jis atsakė: „Buvo laikas, kai gyvenome pusbadžiu, valgydami tik kartą per dieną. Aš Dievo nemaldavau. Tačiau iš visų mano draugų tik man vienam pavyko iškilti ir tapti turtingam. Tuomet tu manęs neklausei, kodėl praturtėjau tik aš, o ne mano draugai. Tai kodėl atėjus blogiems laikams klausi, kodėl aš nuskurdau, o kiti – ne? Kai supranti, kad viskas – ir kas duodama, ir kas atimama – vyksta pagal Dievo valią, tuomet ramybės neprarandi.“ Toks požiūris jam padėjo neprarasti dvasinės pusiausvyros, išlikti visiškai ramiam.
Kai jums nepasiseka, visuomet klausiate: „Kodėl tik aš turiu kentėti? Kodėl tai atsitiko man?“ Bet kai jums atsitinka kas nors gero, kodėl neklausiate to paties: „Kodėl Dievas iš visų žmonių davė tik man, o ne kitiems?“ Dvasinę pusiausvyrą įgysite tada, kai išsiugdysite Dievišką supratimą, kad viskas yra Dievo valioje.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Grafratas, Miunchenas, Vokietija
2016.04.06.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Vokietijoje 2016 m. balandžio 6-7 d.
