Leiskite vandeniui nusistovėti

Leiskite vandeniui nusistovėti

Klausimas: Kartais kai kuriems iš mūsų, kai kalbame su Tavimi savo širdyse, atsakymas yra labai aiškus, nes tai tikrai ne mintis ir mes tikrai žinome, kad tai Tu mums kalbi. Kitais kartais atsakymai ne tokie aiškūs ir mes imame abejoti, ar tai Tu, ar tai mūsų pačių protas. Aš žinau, Tu sakei, kad pirma atėjusi mintis ar pirmas jausmas yra Tavo atsakymas, o antrąjį jau pateikia protas. Tačiau kartais tai nėra nuoseklu. Ar yra koks nors būdas, kad kiekvieną kartą galėtume būti tikri, būtume įsitikinę, jog tai Tu?

Svamis: Dėl tavo pirmojo klausimo, ar kalba širdis, protas, ego ar Svamis – šiuos dalykus galite žinoti tik patys, iš vidaus. Niekas kitas iš išorės jums to nepasakys. Jeigu tai Svamio atsakymas, iškart užplūsta ramybė. Jei jos dar nejaučiate, vadinasi, vis dar mėgina įsiterpti protas. Tad ką gi jums daryti? Leiskite vandeniui nusistovėti.

Kartą Buda pajuto troškulį ir norėjo atsigerti vandens. Jis nusiuntė savo mokinį atnešti vandens iš netoliese tekėjusios upės. Nuėjęs prie upės šis pamatė, kad vanduo sudrumstas ir netinkamas gerti, todėl sugrįžo tuščiomis ir Budai pasakė: „Atleisk, vandens neparnešiau, nes jis labai nešvarus.“

Buda tarė: „Nesisielok. Luktelk truputį.“ Netrukus jis vėl paprašė mokinio nueiti prie upės: „Nueik dabar ir parnešk vandens“. Šįkart nuėjęs prie upės mokinys pamatė, kad vanduo švarus. Pasėmė pilną indą ir sugrįžo.

Buda paklausė: „Ką darei, kad vanduo taptų švarus?“

Mokinys atsakė: „Nieko nedariau. Tiktai laukiau.“ Jis laukė, o dumblas pats nusėdo ir vanduo tapo švarus.

Tad neaiškiose situacijose tiesiog palaukite, neskubėkite priimti sprendimo. Daugelio žmonių problema yra ta, kad jie sėda priešais Svamio nuotrauką, pamedituoja, padaro kelis kvėpavimo pratimus, pakartoja kelis vardus ir tučtuojau tikisi rezultato – kad Svamis turi apsireikšti ir imti su jais kalbėti.

Aš jūsų laukiau milijonus metų, bet jūs taip ir neatsiradote priešais Mane. Tad kodėl tikitės, kad Aš atsirasiu priešais jus vos tik jūs parodysite menkiausias pastangas? Stenkitės ir laukite. Reikia abiejų: šradhos – nuoširdžių pastangų, ir saburi – kantrybės. Jei mokėsite laukti, laukdami tobulėsite ir mokysitės; kantrybė jus išmokys, kaip elgtis. Neskubėkite. Skubėjimas, nerimas ir aštrus maistas (žodžių žaismas anglų k.: hurry, worry, curry) – nė vienas jų nedera su dvasingumu. Todėl neaiškioje situacijoje tiesiog nurimkite ir palaukite. Iš naujo paklausę, sulauksite atsakymo.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Satsangas Singapūre, 2016.03.23
Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :