Meditacija – tai „neveikimo“ būsena
Svamis: Pirmiausia supraskite, kas yra meditacija. Meditacija nėra veikla, iš tikrųjų tai „neveikimo“ būsena. Bandymas medituoti jums nepadės. Stengtis būti meditacijos būsenos – štai koks turi būti jūsų tikslas. Patirti šią būseną iš pradžių jums gali padėti tam tikri dalykai – specialios patalpos, tam tikras kilimėlis, tam tikras laikas, tam tikra kryptis, tam tikra mantra ar tam tikra technika, bet viso to reikia tik pirmomis dienomis. Mokantis važiuoti dviračiu jums reikia šiokios tokios pagalbos, reikia, kad jus prilaikytų: jūs susirandate atokesnę vietą, toliau nuo eismo, kad galėtumėte susitelkti į savo važiavimo dviračiu įgūdžius. Įgudę minti pedalus jau nejaučiate baimės, koks bebūtų kelias, koks bebūtų miestas, koks bebūtų eismas, nes galite važiuoti patys. Važiuodami dviračiu netgi galite kalbėtis su draugais, kurie irgi važiuoja dviračiais, nes jums jau nebūtina susitelkti į savo dviratį; tai jums išeina natūraliai ir savaime.
Norint visada turėti ryšį su savo Dieviškąja savastimi, iš pradžių, kaip ir mokantis važiuoti dviračiu, jums teks pasistengti. Teks susirasti ramų kampelį, pageidautina toje pačioje vietoje, kad aplinka būtų žinoma; kaip ir mokantis važiuoti dviračiu, pageidautina rinktis tuos pačius žmones, su kuriais tai jau darėte, kad žinotumėte vienas kito privalumus ir trūkumus; sėdėti jau įprasta kryptimi ir įprastu laiku. Kaip kad įprasta ateiti į tam tikrą vietą tam tikru metu su tais pačiais žmonėmis, kai mokotės ką nors kita.Paprastai nurodoma, kad turite atsisukti į rytus arba į šiaurę, nes iš ten ateina teigiami energijos srautai. Pasaulis turi polius – teigiamą ir neigiamą, – taigi jūs atsisukate į tai, kas teigiama.
Tai lyg kalbėtis su Dievu. Kai norite pasikalbėti su žmona, žiūrite į jos, o ne į kaimynės veidą, argi ne? Taip ir medituojant reikia žiūrėti viena kryptimi, sėdėti viena kryptimi – tai paprasta. Tereikia pradėti nuo vietos, širdžiai artimos dievybės ir melstis tai dievybei, kad padėtų jums įeiti į tą meditacijos būseną.
Dievybei jau pažįstama toji vietovė, toji sritis, taigi ji gali jums vadovauti ir jus vesti. Galite kreiptis į bet kurią dievybę, kurią tik pasirinksite, tai išties nėra taip svarbu, tačiau tą išorėje esančią dievybę turite įvaizduoti viduje, kol jos atvaizdas nusistovės ir taps nejudančiu paveikslu. Jis neturi atsirasti ir pranykti kartu su jūsų proto permainomis, bet jei žiūrėsite proto akimis, turite išvysti tai savo viduje. Pamažu pajusite, kad jūs ir dievybė esate viena, nes visa jūsų esybė ar būtis tampa viena su ta dievybe.
Turite eiti toliau – žingsnis po žingsnio. Iš pradžių šviesa bus aplink jus, tada šviesa bus jūsų viduje, kol galiausiai patys tapsite šviesa. Tai trys žingsniai, kuriuos turėsite žengti. Koncentracija išorėje ir kontempliacija viduje leis pasiekti meditacijos būseną, kuri yra ne kas kita, kaip vienovė su ta palaimos būsena. Lengva paprašyti, kad vadovautų guru, kas jis bebūtų – bet kuri dievybė, bet kuris guru. Pasidėję nuotrauką ar paveikslą pradėkite nuo to jausmo viduje, ir ilgainiui pajusite, kad jūs ir jis ar ji esate viena – kad ir kokią dievybę būtumėte pasirinkęs.
Iš pradžių to teks mokytis, bet vėliau tai turi vykti savaime – lyg važiavimas dviračiu. Kad ir kur būtumėt, net jei būtumėt visa galva pasinėręs į darbą biure, jūsų protas vis tiek nuolatos turi būti meditacijos būsenos.
Toks žmogus darbo nedaro. Pojūtis, kad „aš darau“, dingsta. Darbas vyksta savaime, kaip kad savaime važiuojama dviračiu ar vairuojamas automobilis, net kai automobilyje su kuo nors kalbatės, nes tai jums tampa įprasta.
Tam reikia laiko. Stengiantis ir su Dievo malone tai galima pasiekti. Jei būsite nuoširdūs, neabejotinai tai pasieksite.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Singapūras, 2016.03.23
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.
