Dėl kelių papildomų monetų neikite prieš savo sąžinę

Pasirinkite teisingą darbą, dirbkite jį sąžiningai,

o gautą uždarbį panaudokite visų labui

Klausimas: Svami, kaip dirbdami pagal savo profesijas mes galime tapti vis mažiau savanaudiški? Ypač kai mūsų profesijos yra „komercinės“ – teisininko, buhalterio, informatiko. Kaip mažinti savanaudiškumą, kol pagaliau galėsime gyventi visiškai nesavanaudiškai? 

Satja Sai Baba: Pirmiausia paklausk savęs, kokiu tikslu tu dirbi savo darbą? Ar tikslas yra įgyti daugiau turto, daugiau pinigų, daugiau patogumų, sukaupti daugiau brangenybių savo namuose? Nepriklausomai nuo to, ar darbas komercinio pobūdžio ar ne, kokiu tikslu jį atliekate? Jeigu tikslas yra tik patenkinti savo pojūčius, pasimėgauti išoriniais malonumais, tuomet niekuomet netapsite nesavanaudiški. Jeigu darbą dirbate tam, kad pasirūpintumėte savimi, savo šeima, giminaičiais ir kitais žmonėmis, kurie nuo jūsų priklauso, nesvarbu, ar jie giminės, ar ne – tuomet toks darbas bus mažiau savanaudiškas. Tikslas turi būti pasirūpinti ne tik savimi, bet ir pagelbėti stokojantiems, savo turimu gėriu pasidalinti su dar keliais žmonėmis.

Pirmasis jūsų žingsnis turėtų būti pasirūpinti, kad savo darbą galėtumėte dirbti laikydamiesi dharmos (doros, teisingumo). Jei darbas prasilenkia su dharma, tuomet nėra prasmės jo imtis. Svarbios ir priemonės, ir paskirtis. Neužtenka, kad savo uždarbiu pasidalinsite su kitais – uždarbio būdas turi būti sąžiningas. Daugelis Man sako: „Svami, aš turiu imtis šito darbo, nes man reikia šitiek pinigų – tai vienintelis būdas pasirūpinti savo vaikais, tik taip galėsiu sumokėti už jų mokslą, suteikti jiems patogumus.“ Jiems atsakau tą patį, ką ir jums kalbu šiandien – tai yra jūsų troškimas: kad vaikai mokytųsi tam tikroje mokykloje, kad juos vežiotumėte tokiu dideliu automobiliu ir su jais gyventumėte tokiame dideliame name. Tokių darbų imatės dėl šio savo troškimo – sukurti vaikams tokias sąlygas, kurios, jūsų manymu, suteiks jiems nuolatinę laimę. Kartais net renkatės nedorus ir nesąžiningus būdus, kad tik galėtumėte išpildyti šitokius savo norus. Net ir turėdamas visus patogumus žmogus gali nejausti laimės, o turėdamas nedaug, bet jeigu stengiasi gyventi sąžiningai ir dorai, jis ir jo šeima visada bus laimingi. Pirmiausia žinokite tai.

Nesiimkite darbų, nesirinkite profesijų, kurios nėra dharmiškos, kur nesilaikoma moralumo, nes nešvariais būdais uždirbti pinigai niekam neatneš naudos. Kad būtumėte nesavanaudiški, pirmiausia turite būti teisingame kelyje. Pasirinkite tokį darbą, kuriame niekuomet neišklysite iš teisingo kelio; kuris nevers jūsų elgtis nedorai, nes paskui, net jei ateisite su ašaromis, niekas negalės jums padėti. Nes iš pat pradžių įlipote ne į tą traukinį, ir akivaizdu, kad jei nenuvyksite ten, kuri norėjote nuvykti, tai bus ne kieno kito, bet jūsų pačių kaltė.

Taigretas valdė didžiulį viešbučių tinklą, tai truko daug metų. Kiek metų? 17–18 metų. Paskui jis atėjo pas Mane ir tarė: „Visa tai aš noriu paaukoti Tau.“ Atsakiau: „Aš neketinu iš tavęs imti šių pinigų, ne to Man iš tavęs reikia. Viskas turi būti švaru ir nesuteršta.“ Grįžęs jis ilgai mąstė ir atgailavo. Paskui pasakė: „Svami, elgiausi pagal tą supratimą, kokį tuomet turėjau; aš nežinojau, kaip kitaip galėjau elgtis. Išmaniau tik tiek. Kad ir ką būčiau padaręs, prašau, atleisk man už mano klaidas. Prašau, priimk juos; tegul jie priklauso Tau – padaryk taip, kad jie būtų švarūs. Panaudok juos taip, kaip Tu nori.“ Tik po didžiulės jo atgailos šie pinigai tapo švarūs, ir tik tada galėjau juos priimti. Be to, visa tai jis darė ne tam, kad uždirbtų pinigų; jis visuomet norėjo padėti, – tačiau ir tada turi būti švarumas. 

Pirmiausia pasirūpinkite, kad darbas, kurį dirbate, būtų sąžiningas ir doras. Dėl kelių papildomų monetų neikite prieš savo sąžinę, nedarykite jokių kompromisų dorumo sąskaita. Tai pirmasis žingsnis. Paskui, kiek sąžiningai beuždirbtumėte, naudokite uždarbį ne tik sau, bet ir kitiems, laikydamiesi norų ribojimo ir saikingumo principų. Vadovaukitės šiais dviem dalykais – pasirinkite teisingą darbą, dirbkite jį dorai ir sąžiningai, o paskui gautą uždarbį tinkamai panaudokite visų labui, laikydamiesi saiko ir ribodami savo norus. Tuomet jūsų profesinis gyvenimas jums teiks džiaugsmą.

Daugelis turtingų žmonių ateina pas Svamį su tuo pačiu skundu: „Mano žmona manęs nebemyli, ji nori skirtis ir pasiimti visą turtą, kurį mudu sukaupėme. Mano vaikai manęs neklauso, jie manęs negerbia.“ Visi pinigai, kuriuos jie uždirbo nesąžiningais būdais, galiausiai jiems nepadės pelnyti vaikų meilės ir pagarbos. Ko galima iš to pasimokyti? Jeigu dirbote sąžiningai, net jei uždirbote nedaug, žmonės jus labiau mylės ir jums bus geresni.

Neturite manyti, kad jūs esate vadai, organizatoriai ar svarbūs asmenys – jūs esate tiktai tarnai. Pirmas tarnas yra Dievas. Kaip Avataras Jis ateina tarnauti žmonijai, ir jeigu prisijungsite prie Jo tarnystės, būsite tarno tarnai. Todėl turite būti nuolankesni ir kuklesni už kitus. Nusižeminimas yra didingumo požymis. Viską darykite su dideliu nuolankumu ir nusižeminimu, tuomet būsite tarno tarnai. 

Kai Hanumano paprašė prisistatyti, jis atsakė: „Aš esu tarno tarnas, – štai kaip jis prisistatė. – Rama yra visuomenės tarnas, o aš esu Ramos tarnas. Taigi, aš esu tarno tarnas.“ Visi yra sevakos, t.y. tarnai. Ne najakos. t.y. vadai. Būkite nusižeminę ir kuklūs, būkite malonūs, pasirengę tarnauti, pasirengę aukotis – štai tokius jus turi pažinti pasaulis; o ne kaip valdžią ir galią turinčius išpuikėlius ir egoistus. Ne tokių žmonių Aš ieškau. Būti tarnu labai lengva, būti vadu labai sunku. Tarnaudami būsite geresni vadai. Būkite kuklūs, būkite geri.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Australija. 2015 m. rugsėjo 23 d. 

Šaltinis: Sai Vrinda
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Australijoje 2015 m. rugsėjo 23-24 d.