Jei buvote sukurtas, vadinasi, esate svarbus

Kartą pas Svamį atėjo trys berniukai, kurių tądien buvo gimtadienis.
Vieno iš jų Svamis paklausė:
– Koks tavo vardas?
– Arunas, – atsakė šis.
To paties Svamis pasiteiravo antrojo berniuko. Šis atsakė:
– Šašankas.
– O ką šis vardas reiškia? – paklausė Svamis.
– Šašank reiškia „mėnulis“, – atsakė berniukas.
– O taip! Šašank reiškia mėnulį, o Arun reiškia saulę. Taigi, čia yra ir Saulė, ir Mėnulis. Kuris iš jų yra svarbesnis?
Šašankas atsakė, kad svarbūs abu.
– Taip! Bet kodėl? – neatlyžo Svamis.
– Nes Saulė duoda šviesą, o mėnulis.... hm...

Berniukui tebegalvojant, Svamis atsakė:
– Svarbūs abu, nes vienas šviesą skleidžia dieną, o kitas – naktį. Dievo kūrinijoje nėra nieko, kas būtų nesvarbus – jei buvote sukurtas, vadinasi, esate svarbus! Lygindami save su kitais, niekuomet nelaikykite savęs žemesniais ar nesvarbiais „kūriniais“. Visi yra svarbūs – bet tik tuomet, kai atlieka savo pareigas! Jeigu saulė nustos šviesti ir šildyti, jei mėnulis nustos šviesti ir teikti vėsą, ar jie tebebus svarbūs? Ne. Taigi, tol, kol atliekate savo pareigą – tarnaujate ir padedate kitiems žmonėms – tol šioje kūrinijoje esate svarbūs!

Štai tokia pamoka!

Šaltinis: Inner View. Sri Madhusudan Naidu
Ananda Vahini, Nr. 35. 2016 rugpjūčio 4 d.