Ar galiu kviesti žmones eiti dvasiniu keliu?

Dvasingumas – tai laikyti Dievą ašimi ir tikslu visuomet, nepriklausomai nuo to, ką veikiate.

Klausimas: Ar galiu kviesti kitus žmones kartu eiti šiuo šventu keliu, nors aš pats dar nesuvokiau aukščiausios tiesos?

Svamis: Taip. Kviesti žmones eiti Dieviškumo keliu yra jūsų pareiga. Tol, kol juos laikote bendrakeleiviais ar klasės draugais. Tačiau jeigu jūs pradėsite elgtis kaip jų guru – vien dėl to, kad juos pakvietėte jūs – tai jie netrukus išsibėgios. Sakykite jiems: „Eime kartu, mokykimės kartu, aukime kartu“. Deja, kai kurie, tarsi papūgos išmokę kelias dvasines tiesas, kviečiasi žmones ir pradeda jiems skaityti paskaitas, šitaip numušdami jų susidomėjimą – ir žmonės sprunka šalin. Jūs negalite jiems pamokslauti, tačiau visuomet galite pasidalinti savo patirtimi apie tai, kaip jums sekėsi eiti šiuo keliu – ir taip padėti jiems sužinoti, kurion pusėn pasukti, kokį taką pasirinkti, kaip nesustoti. Jeigu lauksite, kol patys tapsite tobuli ir tik tuomet imsitės padėti žmonėms, gali būti per vėlu.

Panašiai kaip dešimtokas, kuris visuomet gali pamokyti penktoką ar bent jau padėti atlikti namų darbus, taip ir jūs – jeigu išmanote kiek daugiau, tai visuomet galite padėti kitiems. Taip, jie irgi gali pasukti šiuo dvasiniu keliu. Nepadarysite jokios žalos, jeigu juos pasikviesite ir papasakosite, ko patys išmokote – ir tai darysite kukliai, su meile. Ir jie mokysis kartu su jumis. Visi gali eiti šiuo keliu ir mokytis kartu. Bent jau neatbaidykite jų.

Daugelis tėvų sako savo vaikams: „Kodėl tau šitai rūpi? Tau dar visas gyvenimas prieš akis. Mėgaukis gyvenimu. Kai pasensi, tada galėsi galvoti apie Dievą ir dvasingumą. Dievas reikalingas tik senatvėje. Kol jaunas, nešvaistyk laiko.“ Tokių tėvų turėtumėte paklausti: „Jūs jau pasenote. Ar galvojate apie Dievą?“ Jie atsakys: „O ne, mes dar ne tokie seni.“

Jeigu nenorite eiti dvasiniu keliu, rasite aibę pasiteisinimų. Kai esate jauni, galvojate: „Turiu daugybę darbo. Pagalvosiu apie Dievą, kai darbo nebus.“ Pasenę kalbate: „Jau vis tiek liko nedaug laiko – nieko gero nepasieksiu, jei ir galvosiu apie Dievą.“

Galite šitaip atidėlioti, bet tai tik pasiteisinimai. Pradėti turite čia ir dabar. Nelaukite švento laiko ar šventos dienos. Dabar yra šventas laikas, šiandien yra šventa diena. Tiesą sakant, Dievas tiktai padės jums pasiekti tai, ką norite pasiekti, ir gyventi darnų gyvenimą.

Yra daug dvasinių mokyklų, kuriose dvasingumas suprantamas skirtingai, tačiau Man dvasingumas yra tada, kai „galva miške, rankos darbe“ (angl. head in the forest, hands in the society). Dirbkite tai, ką turite dirbti, tačiau savo tikslu laikykite Dievą. Ką bedarytumėte – aukokite tai Dievui. Dvasingumas yra štai kas: laikyti Dievą ašimi ir tikslu visuomet, nepriklausomai nuo to, ką veikiate, kokius darbus dirbate – ir tie darbai turi būti pakankamai vertingi, kad būtų tinkami paaukoti Jam.

Į šį kelią galima kviesti kiekvieną – nuo vaiko iki senuko.

Šri Satja Sai Baba (per Madhusudaną Naidu)
2016 m. kovo 21 d. Japonija.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Japonijoje 2016 m. kovo 20-21 d.
Sai Vrinda