Visos upės teka į tą patį vandenyną
Klausimas: Svami, ar galėtum mums paaiškinti, kodėl tiek daug pykčio ir pasipriešinimo Tavo Subtiliajam pavidalui?
Svamis (per Madhu): Kai pasaulyje įvyksta kas nors unikalaus ar nepaprasto, tai sukelia dvejopas reakcijas – ir teigiamas, ir neigiamas. Kai gyveno Jėzus Kristus, Jis skelbė gerus dalykus, bet žmonės, kurių savanaudiški interesai nebuvo patenkinti, Jį nubaudė. Kai po nukryžiavimo Jėzus sugrįžo, Jį matė daugelis Jo mokinių, o kai jie išdrįso skelbti Jo mokymą apie meilę ir ramybę, visi buvo nukryžiuoti. Jei šiandien nuvyksite į Romą, ant bažnyčių stogų pamatysite visų apaštalų statulas, jie yra garbinami. Kai tik yra kas nors unikalaus, kas nors išskirtinio, visada bus veiksmas ir atoveiksmis.
Kartais, kai einate tamsoje, be šviesos, galite pamatyti virvę ir pagalvoti, kad tai gyvatė; kadangi galvojate, jog tai gyvatė, jūs išsigąstate ir bandote ją užmušti. Ką jūs užmušite? Visų pirma, gyvatės ten net nėra. Todėl, kad buvo tamsu, išsigandote ir pamanėte, kad ten yra gyvatė. Tačiau jei pasinaudosite žibintu ir gerai ją apšviesite, tai pamatysite, jog ten ne gyvatė, o tik virvė, ir jūsų baimė pradings.
Taip pat ir kol neuždegsite meilės ugnies ir nežiūrėsite į viską tyros meilės šviesoje, sklindančioje iš širdies, tol nematysite teisingai. Kol neišsiugdysite tyros, nesavanaudiškos meilės, kaip galėsite pamatyti visa ko vienovę? Tas, kuris yra apsvaigęs nuo ego ir prisirišimo vyno, visada vietoje vieno matys du. Kol poveikis nesumažės ir žmogus neišsiblaivys, jis negalės pamatyti tiesos teisingai.
Tai jūsų pačių savanaudiški interesai, jūsų pačių savanaudiškumas verčia jus matyti skirtumus ten, kur yra tik viena – bet kai tik uždegsite meilės žiburį ir matysite dalykus tinkamoje tos meilės šviesoje, tada pamatysite, kad viskas yra viena. Jūs žinosite, kad tai tik virvė, o ne gyvatė, ir kad nėra reikalo bijoti ir jausti kokią nors neapykantą ar priešiškumą.
Deja, nors jie visi savo rankose turi žibintus, tik todėl, kad jie kažkaip patikėjo, jog ten gyvatė, jie net nenori prieiti, uždegti žibintą ir patys tai pamatyti. Jie nori ir toliau tikėti, kad ten gyvatė, ir kitiems vis pasakoti, kad tai gyvatė. Bet greitai naktis baigsis ir prašvis. Tada, ar ką nors sakysite, ar ne, žmonės galės patys pamatyti, kas yra teisus. Nors ir sakysite, kad tai gyvatė, ryškioje dienos šviesoje jie galės pamatyti, kad tai ne gyvatė, o tik virvė, ir visos jų baimės, visa jų neapykanta, visi nesutarimai ir skirtumai dings, kai prašvis.
Jūs galite arba laukti, kol prašvis, ir iki tol gyventi tamsos baimėje, arba išdrįsti uždegti meilės žiburį, nueiti ir patys pamatyti, kokia yra tiesa. Tai priklauso nuo jūsų. Aš nejaučiu nesutarimų; Aš nejaučiu priešiškumo; Aš nejaučiu neapykantos. Kadangi myliu, Aš jaučiu tik meilę. Viskas yra tik atspindys, atoveiksmis ir atgarsis.
Kai einate keliu, šalikelėje esantis šuo mano, kad jį sumušite, todėl ima loti. Nors ir neketinate šuns žaloti, jis ima loti, nes įsivaizdavo, kad jūs jį skaudinsite. Toliau, kadangi šuo loja, jūs manote, kad jis ruošiasi jums įkąsti, ir jūs iš tikrųjų einate ir mušate šunį. Tai tik šuns baimės atspindys jūsų širdyje ir jūsų baimės atspindys šuns širdyje. Tiesa ta, kad nei šuo ketino kąsti žmogui, nei žmogus ketino mušti šunį – visa tai tėra vaizduotės padarinys.
Tol, kol pasikliausite savo vaizduote ir nedrįsite išsiaiškinti tiesos patys, gyvensite tamsoje ir baimėje, įsivaizduodami visokiausius dalykus. Tas, kuris uždega meilės žiburį visur, kur tik eina, viską regi meilės šviesoje ir sužino tiesą.
Meilės šviesa negali būti uždegta prote. Protas yra tarsi šlapių stagarų ryšulys; kad ir kiek stengsitės, negalėsite jų uždegti. Žmonės permirkę pasaulietiškumo vandeniu, permirkę troškimų vandeniu, permirkę ego ir savanaudiškumo vandenimis. Jiems niekada nepavyks įžiebti tos liepsnos šviesos. Širdis kupina meilės, o meilė yra tarsi aliejus, kurio reikia žiburiui uždegti. Taigi, protas ir širdis negali susimaišyti; protas yra vanduo, širdis yra aliejus, o aliejaus su vandeniu negalima sumaišyti.
Klausykite širdies. Viską matykite meilės šviesoje ir pamatysite, kad nėra skirtumų.
Kam net apie tai kalbėti? Nuo neatmenamų laikų daugybė karų vyko religijos vardu, Dievo vardu. Kokia viso to priežastis? Taip buvo tik todėl, kad žmonės klausė tik proto. Jei jie būtų iš tikrųjų klausęsi savo širdžių, tai būtų matę tą patį Dievą visur – tai yra dvasingumas.
Aš atvykau čia ne tam, kad įkurčiau naują religiją, ne tam, kad reklamuočiau ar propaguočiau naują religiją. Aš atvykau tik mokyti jus dvasingumo, o dvasingumas nėra religija – visos religijos yra dvasios viduje. Visos upės teka į tą patį vandenyną. Taip ir jūs turite susirasti tiesą viduje. Tik tada, jei turėsite drąsos sužinoti tiesą, jūs būsite išvaduoti iš nereikalingos įsivaizduotos baimės. Stovėti tamsoje ir įsivaizduoti virvę esant gyvate, bijoti, puoselėti visokiausius negatyvius jausmus, – tai kvailystė. Turėkite drąsos eiti pirmyn, uždekite šviesą, išvyskite viską teisingai. Žinokite tiesą ir išsilaisvinkite iš visų baimių.
Fidžis, 2015 m. rugsėjo 26 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Fidžyje 2015 m. rugsėjo mėn.
Kartais, kai einate tamsoje, be šviesos, galite pamatyti virvę ir pagalvoti, kad tai gyvatė; kadangi galvojate, jog tai gyvatė, jūs išsigąstate ir bandote ją užmušti. Ką jūs užmušite? Visų pirma, gyvatės ten net nėra. Todėl, kad buvo tamsu, išsigandote ir pamanėte, kad ten yra gyvatė. Tačiau jei pasinaudosite žibintu ir gerai ją apšviesite, tai pamatysite, jog ten ne gyvatė, o tik virvė, ir jūsų baimė pradings.
Taip pat ir kol neuždegsite meilės ugnies ir nežiūrėsite į viską tyros meilės šviesoje, sklindančioje iš širdies, tol nematysite teisingai. Kol neišsiugdysite tyros, nesavanaudiškos meilės, kaip galėsite pamatyti visa ko vienovę? Tas, kuris yra apsvaigęs nuo ego ir prisirišimo vyno, visada vietoje vieno matys du. Kol poveikis nesumažės ir žmogus neišsiblaivys, jis negalės pamatyti tiesos teisingai.
Tai jūsų pačių savanaudiški interesai, jūsų pačių savanaudiškumas verčia jus matyti skirtumus ten, kur yra tik viena – bet kai tik uždegsite meilės žiburį ir matysite dalykus tinkamoje tos meilės šviesoje, tada pamatysite, kad viskas yra viena. Jūs žinosite, kad tai tik virvė, o ne gyvatė, ir kad nėra reikalo bijoti ir jausti kokią nors neapykantą ar priešiškumą.
Deja, nors jie visi savo rankose turi žibintus, tik todėl, kad jie kažkaip patikėjo, jog ten gyvatė, jie net nenori prieiti, uždegti žibintą ir patys tai pamatyti. Jie nori ir toliau tikėti, kad ten gyvatė, ir kitiems vis pasakoti, kad tai gyvatė. Bet greitai naktis baigsis ir prašvis. Tada, ar ką nors sakysite, ar ne, žmonės galės patys pamatyti, kas yra teisus. Nors ir sakysite, kad tai gyvatė, ryškioje dienos šviesoje jie galės pamatyti, kad tai ne gyvatė, o tik virvė, ir visos jų baimės, visa jų neapykanta, visi nesutarimai ir skirtumai dings, kai prašvis.
Jūs galite arba laukti, kol prašvis, ir iki tol gyventi tamsos baimėje, arba išdrįsti uždegti meilės žiburį, nueiti ir patys pamatyti, kokia yra tiesa. Tai priklauso nuo jūsų. Aš nejaučiu nesutarimų; Aš nejaučiu priešiškumo; Aš nejaučiu neapykantos. Kadangi myliu, Aš jaučiu tik meilę. Viskas yra tik atspindys, atoveiksmis ir atgarsis.
Kai einate keliu, šalikelėje esantis šuo mano, kad jį sumušite, todėl ima loti. Nors ir neketinate šuns žaloti, jis ima loti, nes įsivaizdavo, kad jūs jį skaudinsite. Toliau, kadangi šuo loja, jūs manote, kad jis ruošiasi jums įkąsti, ir jūs iš tikrųjų einate ir mušate šunį. Tai tik šuns baimės atspindys jūsų širdyje ir jūsų baimės atspindys šuns širdyje. Tiesa ta, kad nei šuo ketino kąsti žmogui, nei žmogus ketino mušti šunį – visa tai tėra vaizduotės padarinys.
Tol, kol pasikliausite savo vaizduote ir nedrįsite išsiaiškinti tiesos patys, gyvensite tamsoje ir baimėje, įsivaizduodami visokiausius dalykus. Tas, kuris uždega meilės žiburį visur, kur tik eina, viską regi meilės šviesoje ir sužino tiesą.
Meilės šviesa negali būti uždegta prote. Protas yra tarsi šlapių stagarų ryšulys; kad ir kiek stengsitės, negalėsite jų uždegti. Žmonės permirkę pasaulietiškumo vandeniu, permirkę troškimų vandeniu, permirkę ego ir savanaudiškumo vandenimis. Jiems niekada nepavyks įžiebti tos liepsnos šviesos. Širdis kupina meilės, o meilė yra tarsi aliejus, kurio reikia žiburiui uždegti. Taigi, protas ir širdis negali susimaišyti; protas yra vanduo, širdis yra aliejus, o aliejaus su vandeniu negalima sumaišyti.
Klausykite širdies. Viską matykite meilės šviesoje ir pamatysite, kad nėra skirtumų.
Kam net apie tai kalbėti? Nuo neatmenamų laikų daugybė karų vyko religijos vardu, Dievo vardu. Kokia viso to priežastis? Taip buvo tik todėl, kad žmonės klausė tik proto. Jei jie būtų iš tikrųjų klausęsi savo širdžių, tai būtų matę tą patį Dievą visur – tai yra dvasingumas.
Aš atvykau čia ne tam, kad įkurčiau naują religiją, ne tam, kad reklamuočiau ar propaguočiau naują religiją. Aš atvykau tik mokyti jus dvasingumo, o dvasingumas nėra religija – visos religijos yra dvasios viduje. Visos upės teka į tą patį vandenyną. Taip ir jūs turite susirasti tiesą viduje. Tik tada, jei turėsite drąsos sužinoti tiesą, jūs būsite išvaduoti iš nereikalingos įsivaizduotos baimės. Stovėti tamsoje ir įsivaizduoti virvę esant gyvate, bijoti, puoselėti visokiausius negatyvius jausmus, – tai kvailystė. Turėkite drąsos eiti pirmyn, uždekite šviesą, išvyskite viską teisingai. Žinokite tiesą ir išsilaisvinkite iš visų baimių.
Fidžis, 2015 m. rugsėjo 26 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Fidžyje 2015 m. rugsėjo mėn.
