Kaip pasaulyje atsirado visos kalbos, raidynai ir civilizacijos

Senasis raštas glagolica Zagrebo katedroje 

Per satsangą Kroatijoje 2016 m. sekėjas Svamio paklausė: 
Brangusis Svami, prašom mums ką nors pasakyti apie senojo Slovėnijos rašto, vadinamo glagolica, kilmę. Jame naudojamos ypatingos raidės.

Tačiau Svamis paaiškino ir apie tai, kaip pasaulyje atsirado ir kalbos, ir raidynai, ir civilizacijos:

Pačioje Kūrinijos pradžioje kalbos nebuvo. Žmogus, gimęs gamtoje, dairėsi aplinkui su pagarbia baime, stebėdamasis, kokia graži, kokia tobula buvo gamta. Jei gamta, Kūrinija tokia graži, tai koks nuostabus turėtų būti Kūrėjas? Pirmoji emocija, kilusi žmoguje – atsidavimas Dievui. Jausmas, kilęs iš vidaus, kad išreikštų jo džiaugsmą, jo meilę, jo dėkingumą Viešpačiui, pagimdė mintį. Žmogaus prote kilo mintys, o panorus jas išreikšti kitiems, atsirado garsai. Emocijos įgavo minčių pavidalą, o mintys įgavo garsinę išraišką. Taigi ilgą laiką rašytinės kalbos nebuvo, tik garsai, kuriais žmonės bendravo vieni su kitais. Tiesą sakant, dar prieš kelis šimtmečius guru mokymą savo mokiniams perduodavo tik žodžiu. Knygų nebuvo; vienintelis žinių perdavimo būdas buvo toks: mokiniai kartodavo tai, ką kalba guru. Žmonės buvo tokie tyri, o jų protai tokie aštrūs, kad jie viską suprasdavo iš karto. Tai, kas kartą buvo pasakyta ir pakartota, amžiams likdavo jų atmintyje, nes žmonės gyveno nuolatinėje tyrumo būsenoje ir jų protuose nebuvo negatyvių minčių. Tačiau metams bėgant, vis labiau plintant pasaulietiškumui, net ir tyriausi mokiniai, atsidavę Viešpačiui, nepajėgė atsispirti juos supančiai aplinkai. Žmonių protai nusilpo, ir jie jau nepajėgė visko įsiminti. Todėl norėdami perduoti savo žinias kitai kartai, sumanė metodiką iš simbolių, ženklų ir rašytinės kalbos. Štai taip atsirado rašytinės kalbos.

Ankstyvosios kalbos ir raidynai buvo labai panašūs į aplinkos daiktus ir gamtą. Buvo apskritimai ir lankai – kaip mėnulis ir saulė, trikampiai – kaip kalnai, linijos – lyg upės, taškeliai – lyg lietaus lašai. Iš pradžių kiekvienas simbolis reiškė ne abėcėlės raidę, bet ištisą sakinį – mintį, pavaizduotą vienu ženklu; vos keliais tokiais simboliais buvo galima perteikti nepaprastai daug. Ilgainiui žmonijos intelektui vis menkstant, atsirado dar daugiau simbolių ir raidžių.

Žmonija neatsirado vienoje pasaulio vietoje ir nepasklido iš čia visur – civilizacijos atsirado keturiose skirtingose vietose. Kiekviena iš jų susikūrė savo kalbą ir raštą. Jos skirtingai rašė, skirtingais būdais reiškėsi, priklausomai nuo vietos, sąlygų ir laikotarpio, kuriam priklausė. Vėliau, pamažu keičiantis sąlygoms, žmonės ėmė migruoti, sutikdavo naujų žmonių ir sukūrė įvairias kalbas, kad galėtų vieni kitus suprasti.

Taigi, apibendrinant: iš pradžių buvo keturios civilizacijos, keturios kalbos ir keturi raidynai. Planetoje prasidėjus migracijai, nes reikėjo maisto, pastogės, vandens ir kitų išteklių, pirminės keturios civilizacijos pradėjo viena su kita bendrauti ir atsirado daug daugiau jų junginių. Viena civilizacija buvo Afrikoje, kita – Tolimuosiuose Rytuose, dar viena Azijoje, ketvirtoji – dalyje Europos. Šias civilizacijas apibūdina keturių genetinių tipų žmonės, kuriuos matome šiandien pasaulyje. Vienų žmonių oda ruda, kai kurių tamsesnė už kitų; kitų rausvai ruda; dar kitų – šviesi, rausvai balta; o kai kurių žmonių – gelsvai balta. Žmonės keliavo, bendravo ir gyveno vieni su kitais, todėl atsirado dar daugiau spalvų, tikėjimų ir rasių. Tas pats ir su kalbomis: keičiantis kalbomis, išsivystė naujos šnekamosios kalbos, raidynai ir atsirado naujos civilizacijos.

Taip pasaulyje atsirado visos kalbos ir civilizacijos. Šiais laikais jūs mokotės apie jas: Afrikoje – egiptiečiai, Europinėje dalyje – graikai, Azijoje – dravidai, o rytinėje dalyje – mongolai. Visas pasaulis yra ne kas kita, kaip visų jų kombinacija. Graikams susimaišius su dravidais, atsirado arijai. Panašiai ir su daugeliu kitų civilizacijų, kalbų ir raidynų. Jei giliai patyrinėsite, tarp kalbų atrasite daug panašumų.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Zagrebas, Kroatija
2016 m. balandžio 24 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Kroatijoje 2016 m. balandžio 24 d.