Kaip išlikti neprisirišusiam?
Klausimas: Baba, Tu mums sakai, kad būtume neprisirišę, kad viską patikėtume Dievui. Tačiau kartais, kai šeimoje kas nors nutinka, man kaip motinai, kaip žmonai, kaip dukrai būna labai sunku. Kaip mums tokiais atvejais prisiminti Tavo mokymą ir kaip galėtume sutvirtinti savo neprisirišimą?
Svamis: Jei galvosi, kad sunku, bus sunku, jei galvosi, kad lengva, bus lengva. Tai, kas vienam žmogui atrodo sunku, kitam gali būti lengva; kas vienam atrodo lengva, kitam gali atrodyti sunku. Tai priklauso nuo to, kiek jau esate pažengęs šioje srityje.Kas yra prisirišimas? Kai kenčia tavo mama, tavo vyras, tavo dukra, tuomet kenti ir tu. Pasaulyje kenčia tiek daug motinų, tiek daug tėvų, tiek daug vaikų – jų kančios tu nejauti. Kenti tik dėl tų, kuriuos laikai „savais“. Kai suvoki, kad kiekvienas priklauso Dievui, įskaitant ir tą žmogų, kurio tu nepažįsti, bet kuris irgi kenčia – tuomet tavo kančios nebelieka. Kančią jauti tik tada, kai turi priklausymo jausmą.
Kur tu priklausai? Kam tu priklausai? Jeigu tu priklausai Dievui ir niekam kitam, jeigu visi žmonės priklauso Dievui ir niekam kitam, leisk Dievui jais ir pasirūpinti. Jeigu gyvensite nuolat tai prisimindami, ateis diena, kai prisirišimų atsikratysite.
Tačiau kad neteisingu keliu nenueitumėte per toli, turite apsisukti ir grįžti atgal, kad stotumėte į teisingą kelią. Kuo anksčiau taip pasielgsite, tuo bus geriau. Kada taip ilgai gyvenote su gausybe prisirišimų, staiga apsisukti ir grįžti atgal nėra lengva. Panašiai kaip vienu ypu negalima išlaisvinti drabužio ar sario, įstrigusio dygliuotuose krūmuose – kad nesuplėšytumėte, jį turite lėtai atkabinti nuo kiekvieno dyglio – taip ir savo prisirišimus reikia „atkabinti“ po vieną ir paaukoti juos Dievui, pasakant: „Dieve, Tu esi Tasai, kuris rūpinasi. Tu esi Tasai, kam jie priklauso. Aš esu tik savo gyvenimo stebėtojas. Tau priklausau ir aš pats. Tai kokia prasmė man jaudintis ar kentėti dėl kitų?“ Jeigu jums prisirišimo reikia, tai prisiriškite prie Dievo.
Vieną dalyką reikia pakeisti kitu. Prisirišimą prie pasaulio galima pakeisti prisirišimu prie Dievo. Taip jūsų protas niekuomet nepatirs jokios kančios. Širdis taps platesnė, joje atsiras vietos visam pasauliui, kurį laikysite savo šeima. Tada išsilaisvinsite nuo šio kasdieninio kentėjimo – jisai daugiau jūsų nepalies.
Nuolat stenkitės galvoti, kad visi jie priklauso Dievui, jie nepriklauso jums. Tiesą sakant, jums nepriklauso niekas, nes ir jūs patys priklausote Dievui. Turite nuolat tai prisiminti. Jiems neatsitiks nieko tokio, kas vyktų be Dievo žinios. Tad kiek vertos jūsų pastangos kažką nuveikti? Tiesiog paleiskite. Pratinkitės, ir tą savybę išsiugdysite.
Šiame gyvenime jūs esate motina, sesuo, tėvas ar vyras. Bet kiek gyvenimų jau buvo? Kiek gyvenimų dar bus? Todėl mąstykite taip, kad šiame gyvenime jie atėjo išmokyti jus pamokos – galbūt jie atėjo išmokyti neprisirišimo pamokos, kurią turite išmokti ir judėti pirmyn. Kuo anksčiau pradėsite tai daryti savo gyvenime, tuo geriau, kol jūsų prisirišimas netapo pernelyg stiprus. Geriau ugdytis priklausomybės Dievui jausmą.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.
